Ir visgi geras daiktas mezgimo mašina. Gavau dovanų savo senutę Neva - 5 dar vasarą. Atrodė, kad niekada neišmoksiu su ja megzti. O dabar... juokas ima prisiminus tokias mintis :) ilgiausiai kamavausi, kol išmokau pradėti mezginį, t.y. užsidėti akis ant adatų. Ir taip bandžiau, ir taip... bet pavyko :) dabar darbas einasi kaip iš pypkės! Geresnės dovanos net ir negalėčiau tikėtis :)

O priešistorė buvo štai tokia: aktyviai mezgu jau keletą metų, rankos įgudusios, akis kaip erelio :D nuvažiavau į kaimą, o močiutė ir sako: "kodėl tu, vaikeli, su mezgimo mašina nemezgi?" O aš net ir nesusimąsčiau apie tai. Rankomis žymiai smagiau megzti. Kiekvieną akį apčiupinėji ir virbalų ciksėjimo garsas mielas. Ir apskritai, man mezgimas rankomis jaukumo suteikia, ypač žiemą. Viską pamiršti, atsipalaiduoji... Tai va, pasikvietė močiutė mane į miegamąjį ir iš po lovos ištraukė ilgą, apdulkėjusią dėžę, kurioje ir buvo mezgimo mašina. Labai apsidžiaugiau :) Nauja, nei karto nenaudota. Tik metų jai beveik tiek pat, kiek ir man :) Susirinkau šiaip ne taip pagal schemą, sutepiau ir "užkūriau" :D dabar, galima sakyti, kad nėra tos dienos, kaip prie jos neprisėdu.