Praėjus pusei metų po to, kai susikūriau blogą, rašau pirmąjį įrašą. Ilgai kaupiausi, mąsčiau ką įdomaus parašyti, tačiau, mintys sukasi tik galvoje, o į lapą sklandžiai negula :). O ir oras nėra palankus sėdėjimui namuose, norisi pailsėti, pasimaudyti ar tiesiog pasivaikščioti miške, klausantis užburiančių ramybės garsų.

Vasara, turbūt, ne pats tinkamiausias metas kalbėti apie mezginius, tačiau roges ruošti reikia vasarą. Aš irgi kaip ta skruzdelytė Greituolytė iš vaikystės filmuko, skubu, lekiu ir, atrodo, diena per trumpa visiems norimiems darbams atlikti. Vis, kaip studentui prieš egzaminą, trūksta dar vienos nakties ar nors valandos mėgstamiems užsiėmimas. Štai paskutinieji mano mezginiai - pirštinės bei blauzdinės, skirtos mažai mergaitei. Nuotraukos nėra labai gražios ar meniškos, bet svarbiau yra tai, kad megzta su meile ir užsidegimu.