Vos spėjo įsibėgėti vasara, o jau pakvipo rudeniu. neseniai iš ryto nuvažiavau į mišką pravėdinti galvos, įkvėpti miško gaivos. Jau nebe vasara... Nebekvepia žemuogėmis, raudonuoja bruknės :) nuo
šakos iki šakos driekiasi voratinkliai. Tokie tvirti... reikia
pasistengti, norint juos pereiti. Bet gražiausia, kai voratinkliai dar
rasoti ir žiba saulėje, o jų tiek daug... Nuostabus vaizdas ir jausmas,
kai pamąstai kiek darbo voras įdėjo darydamas tokį funkcionalų grožį.N ejučia apėmė mintys, kad ir mūsų lietuvaitės ne mažiau darbščios ir
išradingos. Grįžusi namo ėmiau ieškoti internete riešinių su
karoliukais. Nors ir pati nemažai esu jų numezgusi, bet su kai kuriomis
merginoms, moterims as dar varžytis negaliu. Ir iš kur jos ima tokių
nuostabių raštų???? Iš knygų? Nemanau... Pervertusi savo rankdarbių
knygų kolekciją, neradau net panašių raštų. Į galvą šovė mintis, kad
viskas yra savo pačių sukurta. Tai iš kur jos taip sugeba? Deja, aš dar
nesu tokia išradinga ir gabi, kad galėčiau išsipiešti tokių nuostabių
raštų. Na, gal kada nors, gal kada... :)Keliu keletą savo megztų riešinių :)
Sakykite ką norite, tačiau ilgos riešinės man yra pačios gražiausios. Ir visai nesvarbu, kad užtrunka ilgiau, kol gauni norimą rezultatą, o suklydus reikia nemažai išardyti, tačiau dėl to jos man ir yra pačios, pačios :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą