Šuniukai - broliukai

Iš draugų gavau užduotį. Labai smagią ir glostančią širdį - numegzti megztuką dviems šuniukams - broliukams. Atrodo, užduotis paprasta, bet... gavau visišką laisvę, o tai labai apsunkina šią užduotį. Tiek daug minčių galvoje, o vieną (pačią geriausią) išsirinkti labai sunku. Čia į "pagalbą" dar ir internetas ateina. Gausybė forumų, internetinių puslapių bei megztinukų nuotraukų. O visi tokie gražūs... vienas už kitą nuostabesni. Benaršydama radau nuostabų puslapį, tiksliau forumą http://club.osinka.ru/topic-8405?&start=195, kuriame yra daug nuotraukų bei patarimų kaip megzti megztukus. Tačiau jis yra rusų kalbą. Jei rusiškai neišeina skaityti, tai bent jau akis paganyti tikrai bus į ką :) Na, o kaip man seksis megzti, parašysiu vėliau. Kimbu į darbus :)

Ir visgi geras daiktas mezgimo mašina. Gavau dovanų savo senutę Neva - 5 dar vasarą. Atrodė, kad niekada neišmoksiu su ja megzti. O dabar... juokas ima prisiminus tokias mintis :) ilgiausiai kamavausi, kol išmokau pradėti mezginį, t.y. užsidėti akis ant adatų. Ir taip bandžiau, ir taip... bet pavyko :) dabar darbas einasi kaip iš pypkės! Geresnės dovanos net ir negalėčiau tikėtis :)

O priešistorė buvo štai tokia: aktyviai mezgu jau keletą metų, rankos įgudusios, akis kaip erelio :D nuvažiavau į kaimą, o močiutė ir sako: "kodėl tu, vaikeli, su mezgimo mašina nemezgi?" O aš net ir nesusimąsčiau apie tai. Rankomis žymiai smagiau megzti. Kiekvieną akį apčiupinėji ir virbalų ciksėjimo garsas mielas. Ir apskritai, man mezgimas rankomis jaukumo suteikia, ypač žiemą. Viską pamiršti, atsipalaiduoji... Tai va, pasikvietė močiutė mane į miegamąjį ir iš po lovos ištraukė ilgą, apdulkėjusią dėžę, kurioje ir buvo mezgimo mašina. Labai apsidžiaugiau :) Nauja, nei karto nenaudota. Tik metų jai beveik tiek pat, kiek ir man :) Susirinkau šiaip ne taip pagal schemą, sutepiau ir "užkūriau" :D dabar, galima sakyti, kad nėra tos dienos, kaip prie jos neprisėdu.

Ruduo jau pradeda įsibėgėti. Už lango dargana... o taip norisi šilumos. Štai mano paskutinis darbas, sušildysiantis ne tik sužvarbusį kūną, bet ir pagerins nuotaiką kiekvienam, net ir niūriausiai nusiteikusiam žmogui.

Riešinės (2)

Vos spėjo įsibėgėti vasara, o jau pakvipo rudeniu. neseniai iš ryto nuvažiavau į mišką pravėdinti galvos, įkvėpti miško gaivos. Jau nebe vasara... Nebekvepia žemuogėmis, raudonuoja bruknės :) nuo šakos iki šakos driekiasi voratinkliai. Tokie tvirti... reikia pasistengti, norint juos pereiti. Bet gražiausia, kai voratinkliai dar rasoti ir žiba saulėje, o jų tiek daug... Nuostabus vaizdas ir jausmas, kai pamąstai kiek darbo voras įdėjo darydamas tokį funkcionalų grožį.N ejučia apėmė mintys, kad ir mūsų lietuvaitės ne mažiau darbščios ir išradingos. Grįžusi namo ėmiau ieškoti internete riešinių su karoliukais. Nors ir pati nemažai esu jų numezgusi, bet su kai kuriomis merginoms, moterims as dar varžytis negaliu. Ir iš kur jos ima tokių nuostabių raštų???? Iš knygų? Nemanau... Pervertusi savo rankdarbių knygų kolekciją, neradau net panašių raštų. Į galvą šovė mintis, kad viskas yra savo pačių sukurta. Tai iš kur jos taip sugeba? Deja, aš dar nesu tokia išradinga ir gabi, kad galėčiau išsipiešti tokių nuostabių raštų. Na, gal kada nors, gal kada... :)
Keliu keletą savo megztų riešinių :)
Sakykite ką norite, tačiau ilgos riešinės man yra pačios gražiausios. Ir visai nesvarbu, kad užtrunka ilgiau, kol gauni norimą rezultatą, o suklydus reikia nemažai išardyti, tačiau dėl to jos man ir yra pačios, pačios :)

Riešinės

Daugelis mūsų galvodami apie riešines įsivaizduoja jas tradicines - su karoliukais. Internetas tiesiog mirga nuo įvairiausių riešinių raštų bei nuotraukų. Darosi įspūdis, kad jas megzti moka kiekviena lietuvė. Moterys ir merginos buriasi į mezgimo būrelius, bando perimti viena kitos patirtį bei tobulėti.

Tačiau šįkart norėčiau apžvelgti kiek kitokias riešines, t.y. riešines be karoliukų. Jos nei kiek nenusileidžia tradicinėms, dar mūsų močiučių rankomis megztoms, riešinėms. Mano manymu, prieš pradedant megzti, svarbu išsirinkti tinkamą raštą. Štai keletas mano darbų.

Pradžiamokslis

Po karšto ir darbingo savaitgalio lašelis gaivos. Rūsyje žiemos jau laukia mėlynių uogienė bei srebentų sultys :) o aš mėgaujuosi kava.
Puiki diena pasidalinti naujais atradimais. Štai puikus puslapis pradedantiems/ pradedančioms megzti http://www.craftcookie.com/. Viskas nuo pagrindų iki sudėtingesnių raštų. Tikiuosi, tai bus kam nors naudinga.

Praėjus pusei metų po to, kai susikūriau blogą, rašau pirmąjį įrašą. Ilgai kaupiausi, mąsčiau ką įdomaus parašyti, tačiau, mintys sukasi tik galvoje, o į lapą sklandžiai negula :). O ir oras nėra palankus sėdėjimui namuose, norisi pailsėti, pasimaudyti ar tiesiog pasivaikščioti miške, klausantis užburiančių ramybės garsų.